Gabrielės Blogas
dalykėliai.lt

Mano gyvenimas Vokietijoje

2014-04-13

foto

Vokietijoje, nedideliame Kassel mieste, kuris įsikūręs šalies viduryje, aš gyvenau 2 metus ir 2 mėnesius. Kai pirmą kartą išvydau miestą, pamaniau - nieko ypatingo. Po kelerių metų, perėjau visur apsikabinusi fotoaparatą, o grįžusi ir peržiūrėjusi nuotraukas, negalėjau nustoti žavėtis, kokiame jaukiame rojaus kampelyje man teko gyventi. Atrodo, nieko ypatingo nenuveikiau, tačiau atsiminimų tūkstantis. Lietuvą, po beveik viso mano gyvenimo joje, palikti buvo daug lengviau, nei į ją sugrįžti.

Noriu padėkoti Draugams, kurie spėjo mane Kasselyje aplankyti ir pridėjo pačią didžiausią dozę gerų atsiminimų! Kurie iškentė garsią muziką automobilyje, kai keliavome į kitus miestus. Kurie pusryčiams, pietums ir vakarienei valgė mano keptus saldumynus. Kurie sutiko su kiekviena mano suplanuota dienotvarke ir vis glaudėsi ant tos pačios, visai nepatogios, sofos svetainėje. Agne, Vytautai, Karoli, Deimile, Jūs nuostabūs!

Visai nesitikėjau, kad gyvenimas taip pareguliuos mano draugų ratą. Labai dėkoju savo klasiokei Deimantei. Kai aš čia atsikrausčiau, ji jau ne vienerius metus gyveno Dortmunde. Deimantė iškart su manimi susisiekė ir paklausė ar nereikia jokios pagalbos, gal aš ir mano vyras ko nors nesuprantame ir nežinome kur susitvarkyti visus dokumentus. Jeigu ką, sakė Deimantė, galiu visada į ją kreiptis. Ne už ilgo jau lankėmės pas jos šeimą svečiuose ir buvome šilčiausiai, nuoširdžiausiai priimti! Ačiū Tau, Deimante! Gera buvo žinoti, kad netoliese yra žmogus, kuriuo galiu pasikliauti.

foto

Va! Ir mes su vyru tuos kelerius metus burkavome, kaip šie balandžiai. Toje pačioje vietoje, tik prie stalo, sėdėdavome ir žiūrėdavome į upę (Fulda).

Meluoju, ne į upę žiūrėdavome - gerdavom kavą ir spręsdavom Logo Quiz per telefoną.

foto

Nuostabiausiuose, tvarkinguose, žaliuojančiuose parkose vedžiodavom šunį ir saugodavom, kad neužpultų kokio vaiko, žaidžiančio su kamuoliu (nes pekinukai vaikų nekenčia).

Beje, šiltu metų laiku, čia bėgioja grupelės triušių! Tikra Teletabių pievelė.

foto

Prie vieno iš miesto tiltų yra keli meilės spynelių sietynai. Mes taip pat užkabinome savąją. Tiksliai atskaičiavome, kurioje vietoje ją pakabinome, kad vėliau galėtume surasti. Grįžome po kelių savaičių ir spynelė jau nekabėjo, nors kitos, net surudyję, puikavosi ne vienerius metus.

Nuu ir ok, mūsų meilės nereikia surakinti jokiom spynom. Ir taip stipri! :-)

foto

Vokietijoje, beroc pirmosiomis gyvenimo joje dienomis, aš paragavau tokių ypatingų sausainių su pekano riešutais. Visiems sakiau, kad jei pasauly galėtų pasilikti tik vienas saldumynas, aš rinkčiausi šitus sausainius. Jie tiesiog sukurti MANO SKONIO RECEPTORIAMS, nes visi likę aplinkiniai sako, kad jie: a) neskanūs; b) normalūs, paprasti, neypatingi. Viena pažįstama net yra atsikandus ir atidavus likusį sausainį man, nes jai neskanu.

foto

Su šiais trim medeliais mane sieja taip pat visai nemažai atsiminimų. Šalia jų atsisėdus, matosi dalis miesto iš aukštai. Ideali vieta užsikurti kaljanui.

foto

Išties, tai vietų, nuo kurių matosi miestas iš aukštai - apstu.

foto

A Piece Of Art

foto

Viena smagiausių miesto vietų, iš kurios išeini vos villkdamas pilvą - Running Sushi restoranas. Atsidarai savo langelį ir imi visko, už ko užkliūna akis, po kąsnelį.

foto

Miesto centras, prie Rotušės.

foto Centras again.

foto

O štai čia yra vieta, prie kurios vežėme visus savo svečius ir dažnai atvažiuodavome patys, vieni. Toks diiiidelis sugedęs fontanas, nuo kurio matosi didžioji dalis miesto. Pačio fontano nerodysiu, nes vaizdas, šiuo metu, iš arti ne toks jau ypatingas.. Labiau klaikus. Tačiau vieta Vokietijoje gana garsi. Rodau kaip tai turėtų atrodyti. Spauskite čia

foto

Su meile, Gabrielė.

comments powered by Disqus