Gabrielės Blogas
dalykėliai.lt

Dienoraštis #1

2015-02-06

Photo

Arba ŠEIMOS PAGAUSĖJIMAS

Kai rudenį mūsų mažylei suėjo ketveri metai, o ji visus žaisliukus paversdavo savo vaikučiais ir kišdavos po pilvuku juos maitinti, nusprendėm, kad gal atėjo metas susilaukti tikrų šunelių. Motinystės šauksmas.

Veterinaras mus patikino, kad laukia sunki užduotis, nes keturiasdešimties dienų laikotarpyje, kalytės būna vaisingos vos kelias iš jų. Daugelis daro kraujo tyrimus ir gaudo vaisingas dienas, arba visą rujos laikotarpį, kas antrą dieną, organizuoja romantiškus šunelių pasimatymus. Tiesa, jei pavyksta, pirma vada nebūna labai gausi, ypač mažaveislių šunų. Sakė, gimsta 2-3 vaikučiai.

Mes kažkaip pagalvojom, kad toks didelis darbas ne mums. Suradom gražų pekinuką ir pasikvietėm jį į svečius vos du kartus. Pasimatymai truko apie valandą, o aktyvi veikla tik apie penkias minutes. Vėliau iškankintas šunelis nuo mūsiškės pūkutės bėgdavo ratais, bandydavo slėptis. Vestuvių turbūt nebus.

Maždaug po mėnesio, mūsų pūkutės pilvas pradėjo pūstis, pasidarė kaip balionas. Abejonių neliko. Bus šeimos pagausėjimas. Dar pilve besimuistančius šunelius bandėme su vyru suskaičiuoti (haha, suprantu kaip juokingai skamba), vis linkome ties skaičiaus 3, arba 4.

Lygiai prieš mėnesį tapome seneliais. Naktį sulaukėme dviejų naujagimių, o kelioms valandoms užsnūdę ir vėliau pamatę, kad skaičius nepasikeitė, pagalvojome, kad gal jau ir viskas. Gal tas didelis pilvūzas buvo tik padidėjusio apetito pasekmė. Kur tau. Iš ryto jau klegėjo šeši nauji charakteriai.

Tie charakteriai kiekvieną dieną skleidžiasi kaip gėlės žiedlapiai. Dabar jau pastovi ant keturių kojyčių ir auginasi dantukus. Vis labiau prie jų prisirišame. Širdyje nerimas, kaip surasti gerus šeimininkus?

Apart viso džiaugsmo, kurį mums suteikė šie mažyčiai šuniukai, dar gyvenimas pabėrė ir rūpestėlio. Mūsų kukulė turėjo visokių sveikatos problemėlių, o augdami, šunyčiai reikalauja vis daugiau dėmesio ir priežiūros, ką jau kalbėti apie atsakomybę surasti jiems jaukius namus, mylinčius ir ne ką mažiau pareigingus, atsakingus žmones. Ne viskas taip paprasta, kaip gali pasirodyti žiūrint iš šalies.

Kai po kurio laiko atsiversiu šį savo blog’o įrašą, neabejoju, kad užplūs labai mieli atsiminimai. Norėčiau tada turėti nuosavą namą, didelį kiemą, ir jau ne vieną, o bent kelis šunis. Ką gali žinoti, gal ryšimės ir antram tokiam šuniškui pagausėjimui. Mintis, kad galėtume turėti savo pirmojo augintinio palikuonį, visai žavi.

Photo

Photo

Photo

Su meile, Gabrielė

comments powered by Disqus