Gabrielės Blogas
dalykėliai.lt

Lev Tolstoj 'Ana Karenina'

2014-08-31

foto

Mano mama gal kokius penkis kartus klausė ar man mokykloje nebuvo privaloma perskaityti knygos ‘Ana Karenina’ ir vis baisėdavosi kaip šitaip gali būti, jog neskaičiau tokio reikšmingo kūrinio. Nors savo laiku, be jokios objektyvios priežasties, man atrodė, kad rusų literatūros nemėgstu, (ypač tos, kurioje pasakojama apie senus laikus) nusprendžiau daugiau nebūti balta varna ir paprašiau šių knygų savo gimtadieniui.

Nežinau ar todėl, kad aš įpratusi skaityti anglų kalba, ar dėl to, jog knyga parašyta gana seniai (1877m), pirmieji puslapiai skaitėsi nesklandžiai. Užtrukau gal ketvirtadalį pirmojo tomo, kol įpratau prie rašymo ir kalbos stiliaus, prie daug personažų ir individualios kiekvieno jų istorijos. Vistik skaitinys manęs nepaliko abejingos. Knyga tiesiog kupina žmonių santykiams būdingų intrigų ir įvairių perliukų verčiančių susimąstyti apie religiją, meilę, arba gyvenimo prasmę. Negana to, buvo visai smagu sužinoti apie to meto Rusijos imperijos įstatymus ar aktualijas, apie piešiamą kasdienį, devyniolikto amžiaus žmogaus gyvenimą.

Kalbant apie svarbiausią knygos personažą, Aną Kareniną, turiu paminėti, jog tokio įvaizdžio nesitikėjau. Perskaičius abu tomus, Ana mano galvoje pasiliko kaip nelaiminga, žiauri aplinkiniams asmenybė. Mane ypač stebino kai kurios, mylimojo atžvilgiu itin savanaudiškos, Kareninos mintys. Pavyzdžiui, kai ji galvojo apie savižudybę:

’ ‘Ir Aleksėjaus Aleksandrovičiaus, ir Seriožos gėdą ir negarbę, ir mano baisią gėdą - viską išperka mirtis. Numirti - ir jis graušis, gailėsis, mylės, kentės dėl manęs.’ Ji sėdėjo krėsle, maustinėdama kairiosios rankos žiedus, aiškiai visais atžvilgiais vaizduodamasi, ką jis išgyvens, jai mirus, o jos veide buvo sustingusi užuojautos sau pačiai šypsena. ‘

Iš daugelio esu girdėjusi, kad istorija baigiasi blogai, tačiau mano požiūriu, pabaiga nėra tokia jau nesėkminga, kažkokio gailesčio ar apmaudo man visai nesukėlė. Pabaigusi skaityti abi dalis, pagalvojau, kad knygos buvo vertos kiekvienos, praleistos prie jų, mano minutės. Jei reikėtų įvertinti, sakyčiau 4/5. Jaučiu, kad kai turėsiu suaugusių vaikų, taip kaip ir mano mama jų klausinėsiu, nejaugi neskaitė tokio įdomaus klasikinio kūrinio (?!).

Kelios man patikusios mintys, cituoju:

‘Levinas buvo girdėjęs, kad moterys dažnai myli negražius, paprastus vyriškius, tačiau netikėjo šituo, nes sprendė pagal save, mat jis galėjo mylėti tik gražias, paslaptingas ir nepaprastas moteris.’

‘Daug šeimų ilgus metus gyvena senose vietose, įkyrėjusiose tiek vyrui, tiek žmonai, vien dėl to, kad nėra nei visiškos santaikos, nei sutarimo.’

Tarp kitko, ar matėte knygų ekranizacijas? Aš pirmiausiai pasižiūrėjau 2012 metais, amerikiečių pastatytą filmą, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Keira Knightley (whaaat???). Knygoje Karenina vaizduojama kaip putli, apvalių formų juodaplaukė moteris, pastaroji aktorė kažkaip nelabai atitinka aprašymą. :) Apskritai pastatymas, istorijos pateikimas man nepatiko. Iš pradžių net galvojau, kad iš manęs režisierius tyčiojasi. Dabat atsisiunčiau 1997m filmą, padedu šiame įraše paskutinį tašką ir lekiu žiūrėti.

Šiek tiek ištraukų iš senesnio filmo čia

Naujesnio filmo anonsas čia

Knygas galite nusipirkti štai čia

Su meile, Gabrielė.

comments powered by Disqus