Gabrielės Blogas
dalykėliai.lt

Perskaitytos knygos

2015-06-12

Photo

Paskutiniu metu ‘susiskaitė’ tiek daug knygų, kad net nespėsiu sudėti į atskirus įrašus. Tikra vasara. :) O iš tiesų, tai labai geras būdas viską pamiršti, trumpam palikti savo problemas ir pagyventi knygų istorijomis.

Šiandien papasakosiu apie tris knygas. Sudėliojau pagal įdomumą (mano asmenine nuomone), o pradėsiu nuo geriausios:

Ką rašo ant viršelio:

Septyniolikmetės būsimos dizainerės Lolos Nolan gyvenime viskas klojasi taip, kaip jai norisi: santykiai su namiškiais puikūs, jos kuriami ryškiaspalviai drabužiai nepalieka abejingų, ji turi įspūdingų planų ateičiai ir vaikiną – rokerį Maksą, kurio pavydi visos merginos. Tačiau vieną dieną į kaimyninį namą grįžta dvyniai Kaliopė ir Kriketas, kurie prieš porą metų buvo išsikraustę. Kaliopė niekada nemėgo Lolos, o Kriketas kadaise ją atstūmė.

Kaimyniniame name vėl pamačiusi Kriketą Lola supranta – jos gyvenimas nebebus toks paprastas ir nuspėjamas kaip iki šiol…

Mane šiek tiek erzino pagrindinės veikėjos aprangos stilius. Paprastai, kai skaitau knygas, jų herojus truputį sutapatinu su savimi, galvoju kaip elgčiausi, arba nesielgčiau pati. Kiekvieną kartą skaitydama apie Lolos aprangą, vartydavau akis - ne ta blogąja prasme, o todėl, kad jos vietoje savęs niekaip negalėjau įsivaizduoti. :)) Mintis, kad tokie žmonės į mūsų gyvenimą įneša savotiško prieskonio, labai smagi. Būtų nerealu, jei ir lietuvaitės galėtų save daugiau išreikšti per savo aprangą… Ir nesusilaukti BJAURIOS kritikos iš aplinkinių.

Manau, kad Lolos kaimynas Kriketas, kuris knygoje atlieka pagrindinę rolę, yra labai mielas ir žavus. Turėtų pavergti kiekvienos skaitytojos širdį. :)

Žodžiu, jei norite nerimto, bet smagaus skaitymo, galite drąsiai rinktis šią knygą. Nebūtina skaityti pirmosios dalies, kuri, mano nuomone, buvo net šiek tiek prastesnė, tačiau rekomenduojama. Tada geriau suprasite kas yra toji Ana, Lolos bendradarbė. Galėsite šiek tiek nosies įkišti ir į jos gyvenimą. :)

Aprašymas:

Heter niekada nelaikė savęs bebaime ir niekada netroško išsiskirti iš kitų. Todėl niekada neketino dalyvauti „Panikoje“ – žaidime, kuriame mokyklą baigę mokiniai rizikuoja gyvybe mirtinai pavojingose rungtyse, bandydami laimėti įspūdingą pinigų sumą. Tačiau kai atsiranda kai kas, dėl ko verta kovoti, Heter supranta turinti kur kas daugiau drąsos, negu manė.

Dodžo niekada nebaugino „Panika“. Jis tiki: ilgai kurtas slaptas planas ir viena didelė paslaptis tikrai padės jam laimėti. Tačiau jis dar nežino, kad slaptų planų ir paslapčių turi ne jis vienas…

Ir Heter, ir Dodžas tikisi laimėti. Bet nugalėtojas gali būti tik vienas. Kas laimės – drąsiausias, ištvermingiausias ar gudriausias? Ir kas, jei tarp dalyvių užsimegs draugystė arba meilė?

Žinot, knygos mintis man pasirodė labai įdomi. Tik įgyvendinta prastokai. Skaitydama apie ekstremalias nelegalias rungtynes, kuriose galima net žūti, vis pagalvodavau, kaip viskas atitrūkę nuo realybės. Man pasirodė, kad skaitytojus rašytoja nori papirkti pigiais triukais, kad tik nereikėtų pasukti galvos, bandant sugalvoti išties įdomią rungtį. Tiesiog neradau nieko tokio, ko nesugalvotų žmogus, kuris nėra rašytojas. Neperskaičiau nieko, po ko galėčiau sakyti ‘VAU!’. O ir pati knygos pabaiga tokia… tarsi išskubėta, nieko per daug nekeičianti. Mane vedė smalsumas, kas nutiks istorijos gale, o sužinojusi - nusivyliau.

Tiesa, mane nustebino pagrindiniai veikėjai, kurių vardu vyko pasakojimas.Tikėjausi, kad tai bus jų dviejų meilės istorija. Net negalėjau apsispręsti, kuris, iš kelių pagrindinių knygos herojų, vaikinų, man labiau patinka. :)

Savo laiko, kurį atidaviau šiai knygai, negailiu. Manau, kad būtų ypač įdomu paskaityti tiems, kas šiais metais pabaigė mokyklą. Savotiška vasaros atostogų interpretacija. Ir šiaip, puikiai tinka pamąstymams, koks geras mūsų gyvenimas, jog nereikia dalyvauti visokiose pavojingose avantiūrose, kad tik gautume pinigų kažkokiam super duper pabėgimui nuo savo šūdino gyvenimo. :)

Photo

Aprašymas:

Manhatane, dar vadinamame Mistiniu Miestu, turtingieji ir galingieji tarpsta dangoraižiuose – Viršūnėse. Vargšai glaudžiasi purvinose Gilybėse šalia mistikų. Šių skleidžiama energija palaiko miesto gyvybę. Viršūnėse gyvenanti Arija Rouz yra beprotiškai įsimylėjusi Tomą Fosterį. Bent jau šitaip jai buvo pasakyta.

Vieną dieną Arija prabunda su baisiomis atminties spragomis. Mergina neprisimena slaptų pasimatymų su Tomu, amžino savo tėvo priešo sūnumi, tuo labiau neprisimena, kad būtų jį pamilusi. Dabar jie su Tomu sužadėtiniai, jų sąjunga galiausiai užglaistys ilgamečius dviejų šeimų kivirčus.

Gilybėse Arija sutinka Medžiotoją – nuostabų maištingą mistiką, galintį atskleisti jos praeitį. Atverdama tamsias praeities paslaptis, mergina rizikuoja amžinai prarasti tikrąją meilę. „Mistinis miestas“ – romanas apie uždraustą aistrą, baisias išdavystes ir svaiginančią magiją.

Nu kaip mane nervina, kai visas knygas, jei jos post-apokalpsinės, lygina su ‘Bado žaidynėmis’. Tada jau garantuotai laukia nusivylimas. Taip atsitiko ir su ‘Mistiniu miestu’. Siužetas paviršutiniškas. Ypač prastai autorei sekėsi perteikti pagrindinių veikėjų jausmus vienas kitam. Neįtraukė manęs. Nesusižavėjau. ‘Bado žaidynėse’ visi herojai buvo labai charakteringi, jausmai kunkuliavo, o čia tik krisleliai, palyginus emocijas, skaitant Suzanne Collins trilogiją.

Jei dar neskaitėt ‘Bado žaidynių’, tai greit bėkit į biblioteką, rekomenduoju. Viena mylimiausių mano skaitytų istorijų. O dėl ‘Mistinio miesto’ net nežinau ką patarti. Jei knygos nebūtų lyginamos, tai ir nuomonę turėčiau objektyvesnę, o šiuo atveju - nusivyliau.

Su meile, Gabrielė

comments powered by Disqus