Gabrielės Blogas
dalykėliai.lt

Lietuviški maisto pirkiniai

2014-04-27

foto

Kai grįžau į Lietuvą, vienas iš idomesnių užsiėmimų tapo apsipirkinėjimas maisto prekių parduotuvėse. Stengiuosi rinktis prekes, kurios pagamintos Lietuvoje. Smalsu viską išmėginti, išragauti, patikrinti. Ypač duoną, čia jos tiek daug įvairios!

Pirmiausiai pagriebiau, dabar tokią populiarią, Beatos sumuštinių duoną su sėklomis, ekologišką viso grūdo duoną Trejos Girnos ir dar šiltą, Maximoje keptą pilnagrūdę duonelę. 1.__Beatos duona iš pradžių nesužavėjo, maniau, kad prie jos nesugrįšiu tol, kol nepakepinau jos orkaitėje. Man atrodo, jog ji sutverta gruzdinimui, o viena kita traškanti moliūgo sėkla dar tik pagerina visą ‘reikalą’. Gaila tik, kad aguonų skonio nesijaučia, nors atrodo gražiai… __2. Ekologiška duona man ir mano vyrui nepatiko, tačiau tikiu, kad galėtų susilaukti nemažai gerbėju, valgant nėra to jausmo, jog ji išpūsta. Tai sunkesnė, rupi šviesi duona. Man pasirodė sausoka, sumuštiniai nebuvo labai skanūs, daugiau nebepirksiu. 3. Ką tikrai pirksiu dar ne kartą, tai Maximos grūdų duonelę!!! Kolkas, čia vienas iš šių metų atradimų, o gaminti, kaip supratau, ją pradėjo taip pat neseniai. Duonelė pilna įvairiausių grūdų, kai valgau, toks jausmas, kad kramtau saują riešutų. Tiesą sakant, ją valgau vieną - kaip kokį pyragą, nieko ant viršaus tepti net nenorėčiau. Sakyčiau, kad čia labai sveikas užkandis. Būtinai pabandykit.

Taip pat ‘knietėjo’ išmėginti lietuviškus sausus pusryčius, kurie valgomi su pienu. Nusipirkau OHO Morning School. Tikiriausiai pavadinimas toks todėl, kad sausi pusryčiai yra įvairių raidelių formų. Ant pakelio parašyta, kad šviesios spalvos dribsniai yra kondensuoto pieno skonio, o tamsios spalvos - kakavos ir lazdyno riešutų. Gaila, bet skonis ir kvapas nepriminė nei vieno, nei kito. Saldu ir tiek. Negaliu pasakyti, kad buvo neskanu, tačiau antrą kartą nenorėčiau pirkti. O ir vaikams prieš mokyklą daug sveikiau būtų suvalgyti kokios avižinės košės, ar granolos su pienu… Manau.

Dar išmėginau eklogišką jogurtą Dobilas su obuoliais ir grūdais bei Vilkyškių varškės užtepėlę su džiovintais pomidorais. Jogurtas pasirodė riebokas, bet šiaip viskas OK, visai skanus! O užtepėlė didelio įspūdžio nepaliko, nelabai ir jautėsi tie džiovinti pomidorai su baziliku, skonis net trupučiuką rūgštokas. Žinot, galvoju, jog būtų skanu, papildomai pripjausčius saulėje džiovintų pomidoru, tik ar verta?

Paskutinis dalykėlis apie kurį noriu pakalbėti, tai mano mylimi sūreliai. Buvau jų labai pasiilgus. Pirmiausiai išmėginau PASAKA su avietėmis ir šokolado gabalėliais bei PASAKA su vanile ir jogurtiniu glaistu. Sūrelis su avietėmis buvo gardus, o sūrelis su jogurtiniu glaistu - tooooobulas!!! Lentynose puikuojasi daugybė kitų sūrelių, tačiau ranka kaip tiesias ties pastorojo, taip tiesias. Negaliu nustoti valgiusi. Visai neseniai įsėdau pas draugę į automobilį ir radau numestą sūrelio popierėlį (buvo užkandžiauta), pradėjom kalbėtis ir paaiškėjo, kad ji taip didžiausia sūrelio su jogurtiniu glaistu gerbėja! Jis nėra per saldus ir tiesiog tirpsta burnoj. Jei turit savo mylimiausią sūrelį, būkit žmonės, papasakokit apie jį, o kolkas pasiliksiu prie šio! :D

Emmm… aš kasdien vis išmėginu ką nors naujo, tik nežinau ar verta apie tai rašyti, jei įdomu išgirsti mano nuomonę - brūkštelkit, dar pasidalinsiu savo mintimis apie kitus produktus. Tikriausiai lietuviškus :)

Su meile, Gabrielė.

comments powered by Disqus